Atlikdami vertimus vertėjai dažnai girdi kaltinimus, pavyzdžiui, „Atrodo, kad jis buvo išverstas naudojant „Google Translate“ vertėją! Tačiau dažnai daugelis žmonių nesuvokia, kaip tai beveik neįmanoma. Siūlome šiek tiek priartėti prie Google Translate galimybių ir jo ribų!
„Google Translate “ arba paieškos programos „Google“ siūloma parinktis „Versti“ yra patogi ir greita programa. Tai ypač naudinga, kai žinote žodį, kurį norite vartoti, bet staiga jį pamiršote. Jis jau ant liežuvio galo, bet neprisimeni, kaip ten buvo. Tada greitai į paieškos sistemos vertėją įvedę reikalingą žodį, galite rasti ieškomą žodį. Ar bent jau jo sinonimą. Bet kas atsitinka, kai į jį įvedate ištisus sakinius?
Šių metų vasaros pabaigoje anglų kalba pagaliau pasirodė klasikinė 1956-ųjų argentiniečio Antonio Di Benedeto (Antonio Di Benedetto) apysaka „Zama“. Vertėja Antonio Di Benedeto (Antonio Di Benedetto) skyrė šešerius savo gyvenimo metus, kad pagaliau knyga būtų pristatyta amerikiečių skaitytojams, o „Google Translate “ vertėjas šiai užduočiai pasirodė visiškai nenaudingas. Tačiau vertėja prisipažįsta, kad karts nuo karto iš smalsumo į programą įvesdavo frazių ir sakinių, kad patikrintų Google Translate vertimą su savo versija. Rezultatai – kaip dažnai nutinka – yra ties riba tarp ašarų ir juoko. Štai priežastis!
„Google Translate“ nėra vertėjas. Tai yra paieškos programa, kuri eina per didžiulius jau išverstos medžiagos duomenų masyvus, kad surastų jūsų ieškomo žodžio, frazės, sakinio atitikmenį. Pavyzdžiui, kai laikraštis „New York Times“ prieš porą metų atliko eksperimentą, tikrindamas garsių literatūros klasikų tekstus Google Translate programoje, buvo maloniai nustebintas rezultatu. Jie gavo įrodymų, kad programa sugeba teisingai išversti ir literatūros kūrinius. Deja, didžiausia šio eksperimento problema buvo ta, kad panaudoti literatūros kūriniai buvo Gabrielio García Márquezo romanas „Šimtas metų vienatvės“ ir Antoine'o de Saint-Exupéry romanas „Mažasis princas“. Du visame pasaulyje žinomi romanai, prieinami beveik visomis pasaulio kalbomis.
Neabejotina, kad vertėjai, kaip ir visi žmonės - klysta, tačiau dar vienas didelis „mašininės“ kalbos trūkumas – asmenybės praradimas. Literatūriškai tariant, programos vertimams trūksta asmeniškumo, personažų ar pasakotojo laiko rėmo kūrimo. Jam trūksta sielos ir gyvybingumo, emocijų ir charakterio turtingumo, kurį perteikė originalo autorius. Taip, Google Translate vertėjas yra patogi ir naudinga programa, tačiau jos negalima naudoti kaip vertimo pagrindą. Kaip jau minėta pradžioje, tai puiki priemonė, jei reikia prisiminti žodį ar frazę, kurią jau žinote, bet pamiršote.
ĮDOMU!
Jei esate susipažinę su dainininkės Adelės daina „Hello“, čia yra vienos merginos atliktas eksperimentas. Jame parodyta, kas atsitinka su garsiuoju britų dainininkės hitu, kai jis paleidžiamas per „Google Translate vertėją įvairiomis kalbomis prieš grįžtant prie originalo kalbos. Pavyzdžiui, iš anglų kalbos į korėjiečių, makedonų, japonų, islandų ir uzbekų, o galiausiai – vėl į anglų. Dėl to originalus dainos tekstas matomas vaizdo klipo viršuje, o gautas vertimas – apačioje.
Comments