Kalba yra sudėtingas ir žavus mūsų gyvenimo aspektas, kuris, mokslininkų nuomone, išsivystė iš inkštimo, urzgimo, dūzgimo ir rankų gestų. Nuo šių primityvių pradų kalbos gimė ir mirė. Štai keletas įdomiausių kalbos faktų iš viso pasaulio!
Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 2700 kalbų ir daugiau nei 7000 atskirų tarmių. Plačiausiai vartojamos kalbos yra kinų, ispanų, anglų ir hindi (būtent tokia seka). Kinų kalba, plačiausiai vartojama kalba pasaulyje, turi daugiau nei 50 000 simbolių, bet norint perskaityti dienraštį, jų reikia tik 2 000.
Kas dvi savaites miršta viena kalba. Ar bent jau tarmė. Nustatyta, kad daugiau nei 231 kalba yra visiškai išnykusi. Be to, šiuo metu 2400 pasaulio kalbų laikomos nykstančiomis ir greitai mirštančiomis.
Biblija yra daugiausiai verčiama knyga. Jį galima rasti 2454 skirtingomis kalbomis. Antroje vietoje yra knyga vaikams apie Pinokį, o daugiausiai išversta autorė pasaulyje yra Agata Kristi (Agatha Christie).
Kalba, turinti ilgiausią abėcėlę pasaulyje, priklauso Kambodžos khmerų kalbai ir yra 74 raidžių ilgio. Trumpiausia abėcėlė susideda iš 12 raidžių ir priklauso rotoka kalbai. Nepaisant turtingos khmerų abėcėlės, daugiausia žodžių turinti yra anglų kalba, kurioje yra daugiau nei 250 000.
Jungtinėse Amerikos Valstijose kalbama daugiau nei 300 kalbų, tačiau Pietų Afrikai šiuo metu priklauso daugiausiai oficialių kalbų (iš viso 11) turinčios šalies rekordas. Iš visų JAV gyventojų 21% penkerių metų ir vyresnio amžiaus žmonės namuose kalba kita kalba. Iš jų tik 62% kalba ispaniškai. Kita vertus, iš šių ispanakalbių gyventojų 56% „labai gerai“ kalba angliškai.
Tarp seniausių kalbų yra sanskritas, šumerų, hebrajų ir baskų kalbos. Vienintelė priežastis, kodėl mes žinome apie šias kalbas, yra istoriniai įrodymai. Tikriausiai niekada nesulauksime atsakymo į klausimą „Kokia yra seniausia kalba pasaulyje?“, nes dauguma šnekamų kalbų, turinčių žodines tradicijas, negali būti įrodytos.
Manoma, kad kalbos atsirado apie 100 000 p.m.e. Kiek metų kalbai, vis dar diskutuojama, tačiau dauguma kalbininkų sutinka, kad ji atsirado maždaug tuo pačiu metu, kai Afrikoje išsivystė šiuolaikiniai žmonės (homo sapiens), turėdami modernias kaukolės formas ir balso stygas. Tinkamų įrankių – kaukolės, smegenų ir balso dėžutės – turėjimas taip pat turėtų reikšti kalbos vystymąsi. Kai kurie antropologai netgi spėja, kad kalba galėjo išsivystyti dar prieš fizinę šiuolaikinių smegenų ir gerklų evoliuciją, tačiau iki 100 000 p.m. e. yra geras atspirties taškas pradėti tyrimus.
Kalba vystėsi tam, kad sustiprintų socialinius ryšius tarp mūsų protėvių. Tyrimas su beždžionėmis makakomis patvirtina idėją, kad kalbos galėjo pakeisti viliojimą kaip geresnį būdą tarpasmeniniams santykiams kurti. Tuo tarpu kita teorija teigia, kad mūsų protėviai kalbą pradėjo kurti mėgdžiodami gamtos garsus, tokius kaip paukščių čiulbėjimas ar gyvūnų skleidžiamas triukšmas. Dar viena teorija teigia, kad žmonių bendravimas galėjo prasidėti nesąmoningai susiliejus garsams: garsams, kylantiems iš skausmo, nuostabos, liūdesio ar džiaugsmo.
Mokydamiesi kitos kalbos galite tapti protingesni. Kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad tapimas poliglotu padidina jūsų smegenų gebėjimus. Be to, yra tyrimų, teigiančių, kad kalbėjimas daugiau nei viena kalba gali padėti sumažinti proto senėjimo procesą.
Kalbos nuolat veikia viena kitą. Pavyzdžiui, anglų kalba iš esmės susideda iš 30% prancūzų kalbos, leksiškai pasiskolinusi įvairius žodžius ir galiausiai pavertusi juos įprasta kasdienine kalba.
Yra daugiau nei 200 dirbtinių kalbų, kurios buvo išrastos knygoms, televizijai ir filmams, įskaitant 13 skirtingų kalbų Tolkieno pasaulyje (J.R.R. Tolkien). Tačiau reikia pridurti, kad „netikros“ kalbos buvo pastebėtos prieš kelis šimtmečius, kai kalbos buvo išrastos filosofinių diskusijų tikslais.
Žodžiai, sukurti garsams apibūdinti, įvairiose kalbose skiriasi. Pavyzdžiui, Amerikoje valgomi Kellogg dribsniai būtų apibūdinti kaip „snap, crackle and pop“, Vokietijoje – „Knisper! Snaper! Knusper!“, Prancūzijoje – „Cric! Crak! Croc!“, o Ispanijoje – „Cris! Cras! Cros! Nors Amerikoje katės sako “meow”, Vietname jos sako „meo-meo“, Estijoje „nau“, o malajų kalba „ngjau“. Galbūt Latvijoje karvės sako "mū", bet Bengalijoje sako "hamba".